Egzistuoja apie 65 klasifikavimo sistemos lyderystės dimensijoms apibrėžti. Kitaip tariant, turime apie 65 lyderystės koncepcijas. Didžioji dalis jų sutinka, kad lyderystės pamatas yra atsakomybė ir įtaka. O įtaką darome pačiais įvairiausiais būdais: tiek kalbėdami, tiek nekalbėdami. Kartais vien stovėdami greta ar net nebūdami šalia. 

Anksčiau lyderystė buvo individualistinė, dominavimo (lyderis turi daugiau ekspertinių žinių, daugiau išmano), o sekėjai ėjo iš paskos. Štai dabar einame link bendradarbiaujančios komandos lyderystės. Lyderis jau nebėra tas, kuris veda. Lyderis yra kolega, treneris, moderatorius, fasilitatorius. Taigi, lyderio santykis su žmonėmis, jo įtaka neišvengiamai keičiasi. 

Lyderystė tampa partneryste. O kas yra partnerystė? Tai yra, kuomet šalys susitaria bendradarbiauti, kad pasiektų arba savo individualius tikslus arba bendrus. Ir, be abejonės, to susitarimo laikosi. 

Šiuolaikinėje lyderystėje mes pereiname prie dialogo. Tai iš esmės reiškia, kad nesvarbu, dėl ko nesutariu su kitu žmogumi, pripažindamas jį kaip tikro pokalbio partnerį, aš sakau jam kaip asmeniui „Tu“. Mūsų požiūriai gali skirtis, tačiau atsiranda santykis, kuris išlieka ilgesniam gyvenimo periodui. 

Įtakų lyderis gali daryti visokių, bet dažniausiai pasitaikanti yra psichologinė. Tai iš principo yra poveikis kito žmogaus būsenai, mintims, emocijoms ir veiksmams, panaudojant išskirtinai psichologines priemones, paliekant jam teisę ir laiką atsakyti į šitą poveikį. 

„WoW university“ Naujos kartos lyderystės kurso paskaitoje „Lyderio įtaka: vidinių resursų panaudojimas“, dr. Arvydas Būta išskyrė ir plačiau papasakojo apie šiuos lyderių daromos įtakos tipus:

• Barbariška. Santykiai su kitu kaip su daiktu arba tikslo pasiekimo priemone. Jo interesų ignoravimas. Įtaka daroma prievarta, spaudimu, įsakymu, liepimu. 
• Manipuliacinė. Santykis su kitu kaip su „ypatingu“ daiktu. Jo interesų ignoravimas arba kito interesai svarbūs tiek, kiek tai naudinga lyderiui. Įtaka daroma provokuojant, apgaudinėjant, mezgant intrigas, duodant užuominas. 
• Civilizuota. Santykis su kitu kaip lygiu, turinčiu teisę būti toks, koks yra. Lygiateisiai, nors kiek atsargoki santykiai. Su kitu, elgiamasi kaip su vertybe, siekiant apsijungti tam, kad pasiekti artimų, sutampančių tikslų. Įtaka daroma derinant interesus ir ketinimus, ieškant kompromisų. 

3 esminės lyderių daromos klaidos

Nors pasaulyje apie mobingą kalbama jau seniai, tačiau Lietuvoje apie tai viešai ėmėme diskutuoti visai neseniai. Yra išskirta ir aprašyta, kokį elgesį galima vadinti mobingu. Nuo to, kai vadovas ar kolega apriboja kito galimybes kalbėti, pavyzdžiui: „Užteks, nebekalbėk“, „Tu vėl čia nesąmones šneki“ ir pan. iki nuolatinio naujų užduočių skyrimo. 

Lietuvoje mes itin pamėgome iššūkius. Visgi, iš principo tai yra naujos užduotys ir, jeigu vadovas nuolat duoda tokias užduotis, neparuošęs darbuotojo, neapmokęs, tai jau yra mobingas. 

Stokholmo universitete buvo atliktas didelės imties tyrimas, kuris parodė, kad blogai vertinami vadovai padidino darbuotojų širdies ligų riziką 25 proc.! 

Per 4 metus žmonių, kurie savo vadovą vertino itin neigiamai, sergamumo rizika širdies ir kraujagyslių ligomis išaugo iki 64 proc. 

Trys pagrindinės klaidos, kurias, anot apklausoje dalyvavusių darbuotojų, darė jų vadovas: 1. Prastas pokyčių valdymas (kai pokyčiai nepagrįsti, nepaaiškinami ir prievartiniai); 2. Neinformavimas apie tikslus (kai vadovas duoda užduotį, bet nepasako, kodėl reikia ją atlikti); 3. Galios suteikimas, bet realus įgaliojimų nedavimas (kai teoriškai turi galimybę, bet praktiškai to padaryti nepavyksta). 

Sprendimus priimti, remiantis argumentais

Pasirodo, manipuliacinė įtaka sudaro 70–80 proc. bendravimo darbe. Manipuliacijos esmė „užkabinti“ tam tikras emocines stygas, iracionalius ar racionalius įsitikinimus. Tarkime tai, ką žmogus mano privaląs, turįs daryti. Pavyzdžiui, jei darbuotojas įsitikinęs, kad bet kokia kaina privalo laiku padaryti visus darbus, o vadovas jam pasakys, jog bus labai blogai, jei tas šio darbo nespės atlikti iki rytojaus, žmogus dirbs iki išnaktų, kad pabaigtų. 

Štai pagrindinis civilizuotos įtakos būdas – argumentai. Mes siūlome tam tikrus sprendimus, išsakydami argumentus, turėdami tikslą formuoti, pakeisti pašnekovo santykį ar poziciją. Tai yra ne emocijų, ne manipuliacijų, o argumentų kalba. Mandagiai, paprastai, trumpai ir aiškiai. 

Apie efektyvias argumentų naudojimo taisykles, ko moko „Homero“, „Sokrato“, „Empatijos ir stebėjimo“ bei kitos svarbios civilizuotą įtaką padedančios daryti taisyklės, dr. A. Būtos paskaitoje „Lyderio įtaka: vidinių resursų panaudojimas“.