Kaip kalbėti nuotoliniu būdu? Šis iššūkis kilo visame pasaulyje, prasidėjus bendravimo pokyčiams pandemijos metu. Online susitikimai, susirinkimai ir pasitarimai – iš vienos pusės labai patogus įrankis, iš kitos pusės, svarbu žinoti, kaip kalbėti, kad nesusimautum.

Trečioje Ateities įgūdžių kurso paskaitoje aktorius, pedagogas, Vytauto Didžiojo universiteto docentas, teatro „Cezario Grupė“ aktorius ir televizijos laidų vedėjas, „WoW university“ dėstytojas Vytautas Kontrimas papasakojo, kaip prikaustyti pašnekovo dėmesį, kai bendraujame virtualiai.

Pagrindinės klaidos

Kai kurie dar iki COVID-19 pandemijos atrado nuotolinius susitikimus su kitose pasaulio šalyse esančiais kolegomis, o kai kuriuos ši „bėda“ ištiko tik prasidėjus karantinui. Tačiau nepaneigiama: ryšys ir mokėjimas patraukliai bendrauti per nuotolį pastaruosius dvejus metus tapo itin aktualūs.

Baisiausia, kalbant per nuotolį, yra jausmas, kad nesi tikras, ar tave girdi. Jeigu kalbėdamas nejauti grįžtamojo ryšio, gali būti, kad darai vieną iš dažnų klaidų.
Pagrindinės klaidos: vaizdas iš apačios (kai matosi, kad žmogus filmuoja save su telefonu), nesufokusuotas žvilgsnis, prastas apšvietimas ar netinkamas vizualinis savęs pateikimas.

Fonas

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į foną – kas vyksta tau už nugaros, kai kalbi. Fonas už nugaros turėtų būti neutralus, jame neturėtų šmėžuoti kambario ar gretutinių veiksmų atspindžiai. Jei fone bus į ką žiūrėti, žiūrovas ir žiūrės į foną, o ne į jus. Netvarka, knygų viršeliai, veidrodis, atspindintis kitą kambario pusę, veikiantis televizorius ar dideli baldai, praviros – visa tai žadina žiūrovo fantaziją labiau nei jūsų kalbama tema. Nesuteikite galimybės fonui nukreipti dėmesį nuo jūsų. Jei norite „priimti“ žiūrovą į savo darbo aplinką, fone gali matytis kampu pastatytas darbo stalas, kompiuteris.

Veiksmas

Taip pat didelė klaida yra rodyti savo nerimą. Kai dalyvauji nuotoliniame susitikime, nederėtų vartyti kitų puslapių internete, tikrintis telefono ar piešti ornamentus lape. Geriau yra sėdėti tiesiai, ramiai, ir klausytis.

Rakursas

Rakursas – tai kampas, kuriuo mus mato kamera. Vien dėl jo galime atrodyti švelnūs arba agresyvūs, nuobodžiaujantys ar susidomėję. Todėl svarbu jį rinktis tinkamą. Nekyboti virš telefono, negulėti lovoje, neužgriūti ant ekrano, o tiesiog sėdėti ramiai ir žiūrėti tiesiai. Kamera turėtų būti akių aukštyje.

Jei norite daryti vaizdo įrašą ar transliaciją, svarbu atsižvelgti į platformą, į kurią kelsite savo įrašą. Jeigu tai – feisbukas, filmuokite kamerą laikydami vertikaliai. Jeigu „youtube“ ar kitas vaizdo įrašus transliuojantis portalas – horizontaliai.

Kiek mūsų matosi?

Jei esame labai arti, atrodo, kad ekrane kabo tiesiog kalbanti galva. Tai peržengia klausytojo privačią erdvę. Kuomet per toli – stebėtojui sunku susikaupti ir yra nepalaikomas pakankamas kontaktas. Idealu yra vidurinis variantas – atstumas, kuomet matosi jūsų galva ir kūnas iki alkūnių.

 Apšvietimas

Taip pat tinkamas variantas yra speciali apvali apšvietimo kamera. Tai lyg kino studijos įsirengimas namuose – jei prieš save kalbant pastatysite studijinę šviesą, kalbėjimas atrodys kur kas profesionaliau.

Nebijokite naudoti lempos sau už nugaros. Apšvietimas iš už nugaros – ar tai būtų jūsų stalinė lemputė, ar šviestuvas, skirtas šildyti augalams – suteiks norimą efektą. Pačios lempos žiūrovas nematys, tačiau ji išryškins jūsų gestus ir tinkamai apšvies kalbėtoją.

Mimikos

Tai sritis, kurioje verta pasitreniruoti. Kamera labai išryškina mimikas, tad jų nereikia didelių ar ryškių: kartais pakanka pakelti antakį, lengvai nusišypsoti ar kryptelėti galvą į šoną. Didžiausia problema ta, kad mes dažniausiai neturime įgūdžio valdyti savo veido raumenų – tarsi smegenys ir veidas veiktų atskirai. Todėl verta rytais ir vakarais, kai valomės dantis, pamėginti pamankštinti veido raumenis: pakelti antakį, pamankštinti skruostus. Veidas turi paklusti minčiai, kurią norime iškomunikuoti.

Akių kontaktas

Svarbu prisiminti, kad pašnekovo akys – ne ten, kur matome jų veidus ekrane, o ten, kur patys žvelgiame į kamerą. Tam, kad išlaikytume kontaktą, reikia žvelgti tiesiai į kamerą – bent retsykiais. Taip sukuriamas įspūdis, kad žiūrima tiesiai žmogui į akis. Atsiranda didesnis įtikinimas, artimesnis kontaktas su pašnekovu.

Apranga ir įvaizdis

Per karantiną išpopuliarėjo pokštas apie žmones, darbo susitikimams online apsivelkančius švarką, o apačioje liekančius su pižaminėmis kelnėmis. Tačiau kas, jeigu reikia netikėtai atsistoti, nueiti? Kam paversti savo kalbėjimą liapsusu? Reikia pasiruošti taip, kad patys gerai jaustumėtės. O apranga – svarbiausia, tinkama pagal kontekstą. Pasidažykite, vyrų atveju – bent pasipudruokite, kad veidas neblizgėtų.

Taigi, didžiausią kalbėjimo darbą turite padaryti dar prieš nuotolinį susitikimą ar paskaitą. Pasiruoškite tinkamą apšvietimą, pasirinkite gerą foną, apsirenkite ar pasigrimuokite, susitvarkykite garsą, kad viskas eitųsi sklandžiai, ir pasiderinkite rakursą, kuriuo būsite matomas. O tada – visas dėmesys į jus. Pasistenkite jį išlaikyti akių kontaktu ir mimikomis, ir niekada nepamirškite tikslo, apie ką kalbate.